Žinomiausios vagystės istorijoje

Vagystės lydi žmoniją nuo seniausių laikų, tačiau kai kurios jų išsiskiria ne tik pasisavintos sumos dydžiu, bet ir įžūlumu, organizuotumu ar mistiškomis aplinkybėmis. Šios istorijos tapo legendomis ir įėjo į kriminalistikos, o neretai ir populiariosios kultūros, metraščius.

Mona Lizos pagrobimas (1911 m.)

1911 m. rugpjūčio 21 d. garsusis Leonardo da Vinčio paveikslas „Mona Liza“ buvo pavogtas iš Luvro muziejaus Paryžiuje. Vagystę įvykdė Vincenzo Perugia – buvęs muziejaus darbuotojas. Jis slėpėsi patalpose per naktį ir ryte paprasčiausiai išnešė paveikslą po rūbais. Šis įvykis šokiravo visą pasaulį, o „Mona Lizos“ dingimas tik dar labiau išaugino kūrinio šlovę. Po dvejų metų paveikslas buvo rastas Italijoje ir grąžintas į Luvrą.

Didysis traukinio apiplėšimas Anglijoje (1963 m.)

1963 m. rugpjūčio 8 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko garsusis „Great Train Robbery“. Nusikaltėlių grupuotė sustabdė pašto traukinį, gabenusį grynuosius pinigus iš Glazgo į Londoną. Jiems pavyko pagrobti apie 2,6 mln. svarų sterlingų (tuometinė suma prilygo dešimtims milijonų šiandien). Vagystė buvo kruopščiai suplanuota, tačiau vėliau dauguma nusikaltėlių buvo sučiupti. Šis apiplėšimas tapo britų kriminalinės istorijos simboliu.

Isabella Stewart Gardner muziejaus apiplėšimas (1990 m.)

Vienas didžiausių ir iki šiol neišaiškintų meno kūrinių vagysčių įvyko 1990 m. Bostone, JAV. Du apsimetę policininkai įsiveržė į Isabella Stewart Gardner muziejų ir pavogė 13 meno kūrinių, tarp kurių – Rembrandto, Vermeerio ir Degaso darbai. Bendra pagrobtų vertybių suma vertinama daugiau nei 500 mln. JAV dolerių. Iki šiol nei paveikslai, nei kaltininkai nerasti, o muziejuje tušti rėmai vis dar primena apie šį nusikaltimą.

Antverpeno deimantų vagystė (2003 m.)

Belgijos mieste Antverpene 2003 m. įvyko viena didžiausių brangakmenių vagysčių pasaulyje. Nusikaltėliai prasiskverbė į Antverpeno deimantų rajono saugyklą ir išnešė deimantus, auksą bei kitus brangakmenius, kurių vertė – apie 100 mln. JAV dolerių. Operacija buvo vadinama „šimtmečio vagyste“ dėl ypatingo preciziškumo: įveiktos kelios saugumo sistemos, o pėdsakai kruopščiai ištrinti. Nors pagrindinis įtariamasis Leonardo Notarbartolo buvo sučiuptas, didžioji dalis grobio taip ir nerasta.

Banco Central vagystė Brazilijoje (2005 m.)

2005 m. Fortalezoje, Brazilijoje, įvykdytas vienas didžiausių banko apiplėšimų. Nusikaltėliai išsinuomojo netoli banko pastatą ir per kelis mėnesius iškasė 78 metrų ilgio tunelį iki saugyklos. Per savaitgalį jie pateko į vidų ir išnešė apie 70 mln. JAV dolerių grynaisiais. Didžioji dalis pinigų iki šiol nerasta.

Pasaulinė kultūra ir legendos

Šios vagystės rodo, kad nusikaltėliai dažnai pasitelkia ne tik jėgą, bet ir fantaziją bei inžinerinius sprendimus. Įžūliausios istorijos tapo knygų, filmų ir dokumentikos kūrinių siužetais – nuo „Mona Lizos“ mįslės iki „Great Train Robbery“. Nors jos dažnai romantizuojamos, iš tiesų tai – didžiuliai nuostoliai kultūrai, žmonėms ir visuomenei.